Gamtos prieskoniai
gyvenimui

SANTRAUKA

• Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Vilniuje 2023 metais smarkiai sumažėjo;
• 2022 metais galėjome nusipirkti būstą su bendraskolininku už 252 000 Eur, o 2023 metais vos už 188 000 eurų. Tai reiškia, kad įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus;
• 2023 metais įperkamumas Vilniuje tapo prastesnis nei Amsterdame, Briuselyje ir Taline.
• Nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių. Sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis.
• Įsigiję DABAR džiaugsis įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų. Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!

Įperkamumas linkęs mažėti - įsigyk namus dabar

Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Vilniuje 2023 metais gana smarkiai sumažėjo. CITUS analitikai paskaičiavo, kokios vertės būstą gali nusipirkti du žmonės uždirbantys vidutines algas (vertinant tų metų vidutinį Euribor). 2022 metais galėjome nusipirkti būstą su bendraskolininku už 252 000 Eur, o 2023 metais vos už 188 000 eurų. Tai reiškia, kad mūsų įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus.

CITUS analitikai taip pat paskaičiavo, kiek metų atlyginimų reikėtų atsidėti, norint įsigyti tokį patį būstą 2021 metais ir 2023 metais. Darydami prielaidą, kad taupantysis atsideda visą gaunamą atlyginimą galime pastebėti, kad Vilnius buvo vienas įperkamiausių miestų 2021 metais Europoje. Uždirbant vidutinį atlyginimą ir siekiant įsigyti 50 kv. m 2 kamb. būstą reikėjo sutaupyti beveik 8 metų atlyginimus. O norint įsigyti tokį patį būstą 2023 metais - jau reikia 9,36 metų vidutinių atlyginimų. 2023 metais įperkamumas Vilniuje tapo prastesnis nei Amsterdame, Briuselyje ir Taline. Taip pat pastebima tendencija, jog Europos sostinėse įperkamumas yra linkęs mažėti, ypatingai Prahoje ir Frankfurte, kur NT kaina kyla daug greičiau, o atlyginimai šio augimo nepaveja.

Mažėjant įperkamumui svarbus ir nuosavybės santykis. Pasak CITUS analitikų, 2022 m. Lietuva yra 5-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal nuosavybės turėjimą. Net 88,60 % gyventojų turi savo būstą, 72,6% iš jų - be paskolos, likusieji 16 % turi hipoteką. Santykis tarp nuosavame ir nuomojamame būste gyvenančių žmonių keičiasi, pvz.: 2019 metais besinuomojančių buvo tik 9,7 %, 2022 metais - 11,4 %. Manoma, kad nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių, kuriuose nuomininkų procentas viršija savininkų. Šių šalių nuosavybės santykis yra mažas dėl didelio kiekio investicijų į būstus nuomai ir mažo įperkamumo, kai žmonės negali įpirkti būsto arba trūksta pasiūlos.

Tačiau sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis. Pavyzdžiui, Berlyne turinčių savo turtą žmonių yra vos 15%, o Vokietijoje - 46,7%. Tai pastebima ir Vilniuje, kadangi Lietuvoje turinčių nuosavybę yra 88,60 %, o Vilniuje – 78,00 %. Gyventi sostinėje žmonės siekia dėl geresnių gyvenimo sąlygų, darbo galimybių, aukštųjų mokyklų, prestižo ir kitų privalumų, o turtas tokioje vietoje turi žymiai aukštesnę kainą, kuri daliai pirkėjų yra nepasiekiama. Prognozuojama, jog dėl itin augančios paklausos, besinuomojančių būstą gyventojų dalis Vilniuje ir toliau augs: po 2 metų šis santykis bus 25/75 %, o štai po 10 metų – 37/63 %.

Dar viena priežastis, kodėl nuosavybės santykis mažėja yra didelis gyventojų prieaugis.Per pastaruosius 5 metus į Vilnių kasmet atvyksta po ~9000 gyventojų. Penktadalis Lietuvos gyvena Vilniuje ir šis skaičiuos nuolat auga. Per pastaruosius 2 metus į Vilnių atvyko rekordinis kiekis - net 27 tūkst. naujų gyventojų, o būsto pasiūla nepadidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad per 2 metus Vilniuje buvo nupirkta kiek daugiau nei 4000 pirminės rinkos būstų, CITUS analitikai prognozuoja, jog laukiančiųjų pirkėjų yra beveik 4 kartus daugiau nei visa Vilniaus būsto pasiūla. Daugelis pirkėjų šiuo metu laukia, tačiau „atėjus palankesniam laikui pirkti“ jie galimai neras, ko ieško, nes plėtotojai nėra pajėgūs tokiu greičiu pildyti pasiūlos. O kai yra didelė paklausa – kyla ir kaina.

Žiniasklaidoje garsiai kalbama apie krentančias NT kainas kitose šalyse, tačiau lyginant 2023-Q2 su 2022-Q2 būsto kainos vidurkis Euro zonoje nukrito vos 1,7 %. Nežymiam kainų kritimui įtakos praėjusį laikotarpį turėjo kelios šalys, kuriose yra didelė būsto imtis (Vokietija, Švedija, Danija, Suomija), tuo tarpu likusiose 19 Europos šalių kainos kilo. Ir praėjusį ketvirtį fiksuojamas kainų augimas, pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje kainos nuo 2023-Q2 vėl ėmė augti, Danijoje kainų kilimas po nuosmukio pradėtas fiksuoti dar anksčiau – nuo 2023 metų pradžios, o Vokietija, susidurdama su prastesne ekonomine situacija, kainų kilimo dar nefiksuoja, tačiau kainos stabilizavosi.

Kodėl kainos nekris?

• Minėtose šalyse infliacijos kilimas ir Euribor tapo nebepakeliamas gyventojams, tad buvo mažinamos kainos, tačiau dabar, situacijai gerėjant, kainos vėl auga. Taigi Lietuva išgyveno "juodžiausią“ laiką, infliacija yra jau suvaldyta, o Euribor, prognozuojama, po truputį ims mažėti, taigi kainų kritimas mažai tikėtinas.
• Vilnius – augantis miestas, prognozuojama, kad laikui bėgant įsigyti būstą bus galima tik periferijoje ar miesto pakraštyje.
• Plėtotojai per šį laikotarpį išmoko prisitaikyti prie susidariusios situacijos ir atsargiai valdo savo portfelį, į pasiūlą yra paleidžiamas mažesnis kiekis būstų, siekiant neįšaldyti kapitalo.
• Statybinių medžiagų kaina nemažėja, o sklypų kainos auga dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, taigi būsto savikaina taip pat auga.
• Įvedami griežtesni apribojimai – NT nuosavybės teisė bus perleidžiama tik įregistravus 100 proc. baigtumą. Tai reiškia, jog plėtotojai patirs didesnius kaštus išsitęsusiame projekto valdyme ir tai turės įtakos galutinei būsto kainai.

Palyginkime du scenarijus: žmogus perka būstą dabar ir tokį patį būstą po dviejų metų.

Pirmasis scenarijus. Vertinant, kad tokio būsto vertė yra 200 000 Eur, skolinama suma yra 170 000 Eur, o nuo šios sumos (kai Euribor yra 4,1%) yra mokama 1031 Eur įmoka. Tačiau po dviejų metų įmokų mokėjimų paskolos likutis lygus 158 000 Eur, o įmokos dydis su 3,1% prognozuojamu Euribor butų 860 eurų.

Antrasis scenarijus. Vertinant kainų augimą 4% per metus, tokio pačio būsto vertė išauga iki 216 000, taip pat automatiškai ir paskolos suma didėja iki beveik 184 000 Eur, o įmoka nuo šios paskolos su 3,1% Euribor yra 995 Eur per mėnesį.

Šios įmokos dydis yra 130 eurų didesnis negu pirmojo scenarijaus po 2 metų, nes imama didesnės vertės paskola ir per 2 metus antrajame scenarijuje žmogus išleidžia 18 000 Eur ne paskolos likučiui mažinti, o nuomai. Taip pat atlyginimo ir įmokos santykis antruoju atveju yra didesnis, vertinant, kad 35% dalies atlyginimo atiteks įmokai, tuo tarpu pirmuoju atveju tik 30% atlyginimo dalies atiteks paskolos įmokai. Įsigykite namus dabar ir džiaukitės lengviau įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų.

Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!